VISUOTINŸñ ‰‡MOGAUS TEISI‰¾ DEKLARACIJA

PREAMBULŸñ

Atsi‰ævelgdama ŸØ tai, kad visiems ‰æmoni‰„ giminŸós nariams b‰´dingo orumo ir lygi‰„ bei neatimam‰„ teisi‰„ pripainimas yra laisvŸós, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas;

atsi‰ævelgdama ŸØ tai, kad ‰æmogaus teisi‰„ visi‰°kas nepaisymas ir niekinimas past‰´mˆ©jo vykdyti barbari‰°kus aktus, piktinanŸçius ‰æmonijos sŸÖ‰æinŸô, o suk‰´rimas pasaulio, kuriame ‰æmonŸós turŸós ‰æod‰æio ir ŸØsitikinim‰„ laisvŸô ir bus i‰°laisvinti i‰° baimŸós ir skurdo panŸçi‰„, paskelbtas kaip kilniausias ‰æmogaus siekimas;

atsi‰ævelgdama ŸØ tai, jog b‰´tinai reikia, kad ‰æmogaus teises saugot‰„ ŸØstaymo galia, dŸól to, kad jis neb‰´t‰„ priverstas imtis, kaip kra‰°tutinŸós priemonŸós, sukilimo prie‰° tironijŸÖ ir priespaudŸÖ;

atsi‰ævelgdama ŸØ tai, jog b‰´tinai reikia remti draugi‰°k‰„ santyki‰„ tarp taut‰„ vystymŸÖ;

atsi‰ævelgdama ŸØ tai, kad Suvienyt‰„j‰„ Nacij‰„ Organizacijos ŸØstatuose tautos vŸól ŸØtvirtino savo tikŸójimŸÖ pagrindinŸómis ‰æmogaus teisŸómis, ‰æmogaus, kaip asmenybŸós, orumu ir vertingumu, lygiomis vyr‰„ ir moter‰„ teisŸómis ir parei‰°kŸó, jog esanŸçios pasiry‰æusios skatinti visuomenŸós pa‰æangŸÖ ir sukurti geresnes gyvenimo sŸÖlygas, didesnŸô laisvŸô;

atsi‰ævelgdama ŸØ tai, kad valstybŸós narŸós, bendradarbiaudamos su Suvienyt‰„j‰„ Nacij‰„ Organizacija, ŸØsipareigojo garantuoti visuotinŸØ ir tikrŸÖ ‰æmogaus teisi‰„ ir pagrindini‰„ laisvi‰„ laikymŸÖsi;

atsi‰ævelgdama ŸØ tai, jog bendras visiems ‰æmonŸóms ‰°i‰„ teisi‰„ ir laisvi‰„ supratimas turi did‰æiausiŸÖ reik¬öm, kad b‰´t‰„ visi‰°kai ŸØvydytas ‰°is ŸØsipareigojimas,

GeneralinŸó AsamblŸója

skelbia ¬öiŸÖ VisuotinŸô ‰æmogaus teisi‰„ deklaracijŸÖ, kaip visuotinŸØ idealŸÖ, kurio turi siekti visos tautos ir visos valstybŸós dŸól to, kad kiekvienas ‰æmogus ir kiekvienas visuomenŸós organas, nuolat turŸódami galvoj ‰°iŸÖ DeklaracijŸÖ, pasitelkŸô ‰°vietimŸÖ ir mokslŸÖ, stengt‰„si prisidŸóti prie to, kad ‰°ios teisŸós ir laisvŸós b‰´t‰„ gerbiamos ir kad b‰´t‰„ garantuota, imantis nacionalini‰„ ir tarptautiniu pa‰æangi‰„ priemoni‰„, kad jos bus visuotinai ir tikrai pripa‰æŸØtamos ir taikomos tiek valstybi‰„ nari‰„ gyventojams, tiek gyventojams teritorij‰„, esanŸçi‰„ j‰„ jurisdikcijoje.

1 straipsnis

Visi ‰æmonŸós gimsta laisvi ir lyg‰´s savo orumu ir teisŸómis. Jiems suteiktas protas ir sŸÖ‰æinŸó ir jie turi elgtis vienas kito at‰ævilgiu kaip broliai.

2 straipsnis

Kiekvienas ‰æmogus gali naudotis visomis teisŸómis ir laisvŸómis, paskelbtomis ‰°ioje Deklaracijoje, be joki‰„ skirtum‰„, toki‰„ kaip rasŸó, odos spalva, lytis, kalba, religija, politiniai ar kitokie ŸØsitikinimai, nacionalinŸó ar socialinŸó kilmŸó, turtinŸó, jo gimimo ar kokia nors kitokia padŸótis.

Be to, neturi b‰´ti daroma joki‰„ skirtum‰„ remiantis ‰°alies ar teritorijos, kuriai priklauso ‰æmogus, politiniu, teisiniu ar tarptautiniu statusu, dŸól to, kad ‰°i ‰°alis ar teritorija yra nepriklausoma, globojama, nesavavaldi ar kaip nors kitaip apribotas jos suverenitetas.

3 straipsnis

Kiekvienas ‰æmogus turi teisŸô ŸØ gyvybŸô, laisvŸô ir asmens nelieŸçiamybŸô.

4 straipsnis

Niekas negali b‰´ti laikomas vergijoje ar nelaisvas: vis‰„ form‰„ vergija ir prekyba vergais draud‰æiama.

5 straipsnis

Niekas negali b‰´ti kankinamas arba ‰æiauriai, ne‰æmoni‰°kai ‰æeminant jo orumŸÖ su juo elgiamasi ir jis baud‰æiamas.

6 straipsnis

Kiekvienas ‰æmogus, kad ir kur jis b‰´t‰„ turi teisŸô b‰´ti pripa‰æintas teisini‰„ santyki‰„ subjektu.

7 straipsnis

Visi lyg‰´s prie‰° ŸØstatymŸÖ ir turi teisŸô, be jokio skirtumo, ŸØ lygiŸÖ ŸØstatymo aspaugŸÖ. Visi turi teisŸô ŸØ lygiŸÖ apsaugŸÖ nuo visokios diskriminacijos, pa‰æeid‰æianŸóios ‰°iŸÖ DeklaracijŸÖ ir nuo visokio kurstymo tokiai diskriminacijai.

8 straipsnis

Kiekvienas ‰æmogus turi teisŸó pasinaudoti kompetentingais nacionalinais teismais savo teisŸóms atgauti, kai jo pagrindinŸós teisŸós, pripa‰æŸØstamos jam konstitucijos ar ŸØstatymo, buvo pa‰æeistos.

9 straipsnis

Niekas negali b‰´ti savavali‰°kai are‰°tuotas, suimtas ar i‰°tretmas.

10 straipsnis

Kiekvienas ‰æmogus, remdamasis visi¬öka lygybe, turi teisŸô ŸØ tai, kad jo bylŸÖ vie‰°ai ir teisingai i‰°nagrinŸót‰„ nepriklausomas ir be‰°ali‰°kas teismas, kuris nustatyt‰„ jo teises ir pareigas ar jam pareik‰°to baud‰æiamojo kaltinimo pagrŸØstuma.

11 straipsnis

1. Kiekvienas ‰æmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas bus nustatytas ŸØstatymo tvarka vie‰°o teisminio nagrinŸójimo metu, kur jam bus sudaromos visos b‰´tinos gynybos garantijos.
2. Niekas negali b‰´ti nuteistas u‰æ veiksmus ar neveikimŸÖ, kurie j‰„ ŸØvykdymo metu nebuvo laikomi nusikaltimais pagal valstybŸós vidaus ŸØstatymus arba tarptautinŸô teisŸô. Taip pat negali b‰´ti skiriama sunkesnŸó bausmŸó u‰æ tŸÖ, kuri buvo taikoma nusikaltimo padarymo momentu.

12 straipsnis

Niekas neturi patirti savavali‰°ko ki‰°mosi ŸØ jo asmeninŸØ ir ‰°eiminŸØ gyvenimŸÖ jo buto nelieŸçiamybŸô susira‰°inŸójimo slaptuinŸÖ kŸósinimosi ŸØ jo garbŸô ir orumŸÖ. Kiekvienas ‰æmogus turi teisŸô ŸØ ŸØstatymo apsaugŸÖ nuo tokio ki‰°imosi arba toki‰„ pasikŸósinim‰„.

13 straipsnis

1. Kiekvienas ‰æmogus turi teisŸô laisvai kilnotis ir laisvai pasirinkti gyvenamŸÖjŸÖ vietŸÖ kiekvienoje valstybŸóje.
2. Kiekvienas ‰æmogus turi teisŸô i‰°va‰æiuoti i‰° kiekvienos ‰°alies, ŸØskaitant savŸÖjŸÖ, ir grŸØ‰æti ŸØ savo ‰°atŸØ.

14 straipsnis

1. Persekiojamas kiekvienas ‰æmogus turi teisŸô ie‰°koti prieglobsŸçio kitose ‰°alyse ir juo naudotis.
2. ¬äia teise negali b‰´ti pasinaudota, kai persekiojimas tikrai pagrŸØstas padarymu kriminalinio nusikaltimo ar veiksm‰„, prie‰°taraujanŸçi‰„ Suvienyt‰„j‰„ Nacij‰„ Organizacijos tikslams ir principams.

15 straipsnas

1. Kiekvienas ‰æmogus turi teisŸô ŸØ pilietybŸô.
2. Niekam negali b‰´ti savavali‰°kai atimta jo pilietybŸó ar teisŸó jŸÖ pakeisti.

16 straipsnis

1. Vyrai ir moterys, pasiekŸô brandos am‰æi‰„, turi teisŸô be joki‰„ apriboiimu dŸól rasŸós, tautybŸós ar religijos sudaryti santuokŸÖ it sukurti ‰°eima. Jie turi lygias teises tiek santuokos sudarymo bei jos trukmŸós, tiek santuokos nutraukimo metu.
2. Santuoka gali b‰´ti sudaryta tik tasa, kai susituokiantieji duoda laisva ir visi‰°kŸÖ sutikimŸÖ.
3. ¬äeima yra nat‰´rali ir pagrindinŸó visuomenŸós lŸÖstelŸó ir ji turi teisŸô ŸØ visuomenŸós ir valstybŸós apsaugŸÖ.

17 straipsnis

1. Kiekvienas ‰æmogus turi teisŸô turŸóti nuosŸÖvybŸô tiek vienas, tiek kartu su kitais.
2. I¬ö nieko negali b‰´ti svavali‰°kai atimta jo nuosavybŸó.

18 straipsnis

Kiekvienas ‰æmogus turi teisŸô ŸØ minties, sŸÖ‰æinŸós ir religijos laisvŸô. Si teisŸó apima laisvŸô pakeisti religijŸÖ artikŸójimŸÖ, taip pat laisvŸô skelbti savo religijŸÖ ar tikŸójimŸÖ tiek vienam, tiek kartu su kitais, vie‰°ai ar privaŸçiai, mokant, praktikuojant tikŸójimŸÖ, laikant pamaldas bei atliekant apeigas.

19 straipsnis

Keikvienas ‰æmogus turi teisŸô ŸØ ŸØsitikinim‰„ ir j‰„ rei‰°kimo laisvŸô, kuri apima teisŸô nekliudomai laikytis savo ŸØsitikinim‰„ ir teisŸô ie‰°koti, gauti ir skleisti informacijŸÖ ir idŸójas nepriklausomai nuo valstybi‰„ sien‰„, ir nesvarbu, kokiomis priemonŸómis jos b‰´t‰„ i‰°reik‰°tos.

20 straipnis

1. Kiekvienas ‰æmogus turi teisŸô ŸØ taiki‰„ susirinkim‰„ ir asociacij‰„ laisvŸô.
2. Niekas negali b‰´ti verŸçiamas priklausyti kokiai nors asociacijai.

21 straipsnis

1. Kiekvienas ‰æmogus turi teisŸô dalyvauti valdant savo ‰°alŸØ tiek tiesiogiai, tiek per laisvai i‰°rinktus atstovus.
2. Kiekvienas ‰æmogus turi teisŸô lygybŸôs sŸÖlygomis stoti ŸØ savo ‰°alies valstybinŸô tarnybŸÖ.
3. Liaudies valia yra valstybinŸós vald‰æios pagrindas; ‰°i valis turi b‰´ti i‰°rei‰°kiama teisinguose rinkimouse, kurie turi vykti periodi‰°kai, kai yra visuotinŸó ir lygi rinkim‰„ teisŸô ir slaptas balsavimas arba kitos lygiavertŸós proced‰´ros, garantuojanŸçios balsavimo laisvŸô.

22 straipsnis

Kiekvienas ‰æmogus, kaip visuomenŸôs narys, turi teisŸô ŸØ socialinŸØ apr‰´pinimŸÖ, kuris skirtas b‰´tinoms jo orumui ir laisvam asmenybŸós vystymuisi ekonominŸóms, socialinŸóms ir kult‰´rinŸóms teisŸóms igyvendinti nacionalinemis pastangomis ir per tarptautinŸØ bendradarbiavimŸÖ ir pagal kiekvienos ‰°alies vidin‰° strukt‰´rŸÖ bei i‰°teklius.

23 straipsnis

1. Kiekvienas ‰æmogus turi teisŸô ŸØ darbŸÖ, ŸØ laisvŸÖ darbo pasirinkimŸÖ, ŸØ teisingas ir tinkamas darbo sŸÖlygas ir ŸØ apsaugŸÖ nuo nedarbo.
2. Visi ‰æmonŸós, be jokios diskriminacijos, turi teisŸô ŸØ lyg‰„ apmokŸójimŸÖ u‰æ lygiavertŸØ darbŸÖ.
3. Kiekvienas darbo ‰æmogus turi teisŸô ŸØ teisingŸÖ ir patenkinamŸÖ atlyginimŸÖ, garantuojantŸØ ‰æmogaus orumo vertŸÖ egzistavimŸÖ jam paŸçiam ir jo ‰°eimai, ir papildomŸÖ, kai reikia, visomis kitomis socialinŸós apsaugos lŸó‰°omis.
4. Kiekvienas ‰æmogus turi teisŸô kartu su kitais steigti profesines sŸÖjungas ar stoti ŸØ jas savo interesams ginti.

24 straipsnis

Kiekvienas ‰æmogus turi teisŸô ŸØ poilsŸØ ir laisvalaikŸØ ir ypaŸç teisŸô ŸØ pagrŸØstŸÖ darbo laiko apribojimŸÖ ir periodines apmokamas atostogas.

25 straipsnis

1. Kiekvienas ‰æmogus turi teisŸô ŸØ pakankamŸÖ gyvenimo lygŸØ, kuris garantuot‰„ jo ir jo ‰°eimos sveikatŸÖ ir gerovŸô, ir ypaŸç ŸØ maistŸÖ, drabu‰æius, b‰´stŸÖ, medicininŸô prie‰æi‰´rŸÖ ir b‰´tinŸÖ socialinŸØ aptarnavimŸÖ: jis turi teisŸô ŸØ apr‰´pinimŸÖ nedarbo, ligos, invalidumo, na‰°lystŸós, senatvŸós ar kitokio pragyvenimo ‰°altini‰„ netekimo atveju dŸól nepriklausanŸçi‰„ nuo jo aplinkybi‰„.
2. MotinystŸó ir k‰´dikystŸó turi b‰´ti itin globojamos ir remiamos. Visi vakai, tiek gimŸô santuokoje, tiek nesantuokiniai, naudojasi vienoda socialine apsauga.

26 straipsnis

1. Kiekvienas ‰æmogus turi teisŸô ŸØ mokslŸÖ. Mokslas turi b‰´ti nemokamas - bent jau pradinis ir bendrasis lavinimas. Pradinis lavinimas yra privalomas. Profesinis techninis mokymas turi b‰´ti visuotinai prieinamas; auk‰°tasis mokslas turi b‰´ti vienodai prieinamas visiems pagal kiekvieno ‰æmogus sugebŸójimus.
2. Mokslas turi b‰´ti skirtas tam, kad visi‰°kai suklestŸót‰„ ‰æmogaus asmenybŸó ir kad b‰´t‰„ vis labiau gerbiamos ‰æmogaus teisŸós ir pagrindinŸós laisvŸós. Jis turi padŸóti ugdyti savitarpio supratimŸÖ, pakantumŸÖ ir draugystŸô tarp vis‰„ tautu, rasini‰„, ir religini‰„ grupi‰„, taip pat turi skatini Suvienyt‰„j‰„ Nacij‰„ Organizacijos vykdomŸÖ taikos i‰°saugojimo beiklŸÖ.
3. TŸóvai turi primenybŸós teisŸô parenkant savo vaik‰„ mokymŸÖ.

27 straipsnis

1. Kiekvienas ‰æmogus turi teisŸô laisvai dalyvauti visuomenŸós kult‰´riniame gyvenime, gŸórŸótis menu, dalyvauti mokslinŸóje pa‰æangoje ir naudotis jos gŸórybŸómis.
2. Kiekvienas ‰æmogus turi teisŸô ŸØ apsaugŸÖ jo dvasini‰„ ir materialini‰„ interes‰„, atsirandanŸçi‰„ ry‰°ium su mokslo, literat‰´ros ar meno k‰´rini‰„, kuri‰„ jis yra autorius, suk‰´rimu.

28 straipsnis

Kiekvienas ‰æmogus turi teisŸô ŸØ tai, kad visuomenŸóje ir tapr taut‰„ ŸØsivie‰°pataut‰„ tokia tvarka, kurioje galŸót‰„ b‰´ti visi‰°kai ŸØgyvendintos teisŸós ir laisvŸós, i‰°dŸóstytos ‰°ioje Deklaracijoje.

29 straipsnis

1. Kiekvienas ‰æmogus turi pareigas visuomenei, kurioje tik ir gali laisvai ir visi‰°kai vystytis jo asmenybŸó.
2. ŸÆgyvendindamas savo teises ir nauadodamasis savo laisvŸómis, kiekvienas ‰æmogus negali patirti kitoki‰„ apribojim‰„ kaip ŸØstatymo numatyti vien tik tam, kad garantuot‰„ kit‰„ ‰æmoni‰„ teisi‰„ ir laisvi‰„ deramŸÖ pripa‰æinimŸÖ ir gerbimŸÖ siekiant patenkinti teisingus moralŸós, vie‰°osios tvarkos ir visuotinŸós gerovŸós reikalavimus demokratinŸóje visuomenŸóje.
3. ‰Ýios teisŸós ir laisvŸós jokiu b‰´du negali b‰´ti jgyvendinamos, jeigu tai prie‰°tarauja Suvient‰„j‰„ Nacij‰„ Organizacijos tikslams ir principams.

30 straipsnis

Jokia ‰°ios Deklaracijos nuostata negali b‰´ti ai‰°kinama kaip suteikianti kuriai nors valstybei, grupei ar asmeniui teisŸô vykdyti kokiŸÖ nors veiklŸÖ ar atlikti veiksmus, skirtus joje i‰°dŸóstytoms teisŸóms ir laisvŸóms panaikinti.